Tengvos lietuvių kalbai
J. R. R. Tolkien’o sukurtajame pasaulyje gyvenę elfai savo kalboms užrašyti sugalvojo alfabetus. Vienas jų, skirtas rašymui plunksna ar teptuku, vadinamas Tengwar. Tengwa lietuviškai – raidė. Kad būtų aiškiau, raidėmis vadinsiu lietuviškos abėcėlės ženklus, o Tengwar simboliai bus vadinami tengvomis. Tengvas vartojo ne tik elfai, bet ir kitos Viduržemio tautos. JRRT taip pat sugalvojo, kaip jomis užrašyti anglų kalbą. Tam tikra tengva gali žymėti įvairius skirtingų kalbų garsus, tačiau svarbu, kad panašius garsus atitiktų panašios išvaizdos ženklai. Daugiau apie tengvas galima sužinoti, perskaičius „Žiedų Valdovo” priedo Appendix E skyrelį Writing (deja, lietuviškame leidime jo nėra), bei Chris’o McKay’aus Tengwar Textbook. Tengvas rašyti galima šiame puslapyje panaudotais Daniel ’io Smith’o šriftais
Įvairių šalių tolkinistai tengvas pritaikė savo kalboms. Žemiau – pasiūlymai, kaip jomis užrašyti lietuviškus žodžius. Juos kurdama rėmiausi JRRT, Cristopher’io Tolkien’o, Ryszard’o Derdziński’o ir Sven’o Siegmund’o darbais.
Tengvomis rašoma horizontaliai, iš kairės į dešinę. Tradiciškai rašoma dviem būdais. Pirmasis (istoriniu požiūriu jaunesnis, bet panašesnis į įprastinį lietuviškų žodžių rašymą): balsės žymimos tengvomis, kaip ir priebalsės. Antrasis: balsės žymimos tehtomis (tehta – diakritinis ženklas). Tiek pirmu, tiek antru būdu dvibalsiai rašomi kitaip nei atskirai tariamos balsės. Abiem būdais priebalsės užrašomos vienodai. Skliausteliuose įrašytų raidžių tengvos gali būti vartojamos lietuviškame tekste esantiems atskiriems kitų kalbų žodžiams užrašyti. Jei po priebalsės yra minkštumo ženklas i, po tą priebalsę atstojančia tengva dedamas taškelis (pats minkštumo ženklas atskira tengva nežymimas).
Pirmas būdas: balsės – tengvos
Balsės užrašomos tengvomis (lentelėje šį būdą atitinkančios tengvų reikšmės nurodytos prieš / ). Ilga balsė žymima, ant jos tengvos parašant „dešininį kirtį” (antrojo būdo e tehtą).
Dvibalsiai: tengva – pirmoji balsė, ant jos užrašyta speciali tehta – antroji balsė. (Kaip ilguoju sindų kalbos Gondoro būdu; uo rašomas su normalia antrojo būdo o tehta).
Antras būdas: balsės – tehtos
Trumpą balsę atstojanti tehta rašoma ant tengvos, po kurios ji yra tariama (kaip kvenja kalboje). Jeigu žodis prasideda balse, tehta rašoma ant nešiklio: jei balsės trumpa – ant trumpo nešiklio, jei ilga – ant ilgo. Ilgąsias balses atstojančios tehtos visada rašomos ant ilgųjų nešiklių.
Dvibalsiai rašomi atvirkščiai, nei kiti deriniai ar pirmojo būdo dvibalsiai: tehta – pirmoji balsė, tengva – antroji. (Pagrindinėje lentelėje šį būdą atitinkančios tengvų reikšmės nurodytos po / ). Panašiai rašomi kvenjos dvibalsiai.
Pastabos
Akivaizdu, kad tiek pirmu, tiek antru būdu balses galima užrašyti arba pagal vartojamas raides, arba pagal jų žymimų garsų ilgį. u, i visada žymi trumpus garsus, ą, ę, ų, ū, į, y, ė, o (lietuviškuose žodžiuose) – ilgus, a, e – įvairius. Kiekvienas gali pasirinkti geriausiai tikslus atitinkantį variantą. Patogiausia ilgas balses žyminčius ženklus vartoti vietoj nosinių balsių ir ū, y. ė ir o (lietuviškuose žodžiuose) visada žymi ilgus garsus, todėl tai pabrėžti užrašymu nėra reikalo, išskyrus tą atvejį, kai antruoju būdu užrašomas šiomis raidėmis prasidedantis žodis. Tada ė arba o tehtos turi būti rašomos ant ilgo nešiklio.
Pavyzdžiai
