J. R. R. Tolkien’o vartotų ir sukurtų žodžių, kilusių ne iš dabartinės anglų kalbos, tarimas

Šie paaiškinimai parašyti, remiantis J. R. R. Tolkien’o „Žiedų Valdovo” priedo Appendix E skyreliu „Žodžių ir vardų tarimas” (Pronunciation of Words and Names) (deja, iš išspausdintojo lietuviško vertimo šis priedas išmestas) bei David’o Salo samprotavimais. Nagrinėjami JRRT tekstuose esantys nepakeisti žodžiai, tačiau užsiminta ir apie sulietuvintų vardų kirčiavimą. Jei neparašyta kitaip, tarimo paaiškinimuose turimi omenyje įprasti „lietuviški” garsai.

Balsės

Balsiai i, e, a, o, u   gali būti tariami tarsi lietuviški. ë reiškia tą patį, ką ir e. Sindų kalboje y žymi garsą, panašų į u prancūziškame žodyje „lune” arba į vokiečiu ü. Patarimas dar neįgudusiems: tarkite įprastinį, bet lūpas laikykite kaip tardami u. Gondore šią y paprastai tarė kaip i.

Ilgosios balsės pažymėtos „dešininio kirčio” ženklu. Sindų balsės su „laužtinio kirčio” ženklu ^ yra dar ilgesnės. Kitose kalbose (pvz., adūnaiškoje ar dvarfų) „laužtinio kirčio” ženklas neturi ypatingos reikšmės, jis vartojamas, norint išskirti šių kalbų žodžius kaip svetimus. Sindiški ilgieji e, a, o nuo trumpųjų skiriasi kiekybiškai. Kvenjos ilgieji balsiai, užrašomi raidėmis é ir ó, taisyklingai tariami yra įtemptesni ir uždaresni už trumpuosius.

Dvibalsiai

Kvenjos ui, oi, ai, iu, eu, au yra dvibalsiai. Sindų dvibalsiai yra ae, ai, ei, oe, ui, au. Žodžio gale kaip aw užrašomas dvibalsis au.Visi šie dvibalsiai yra tvirtapradiški (ryškesnis pirmasis dėmuo).

Kitos balsių poros žymi atskirus garsus. Tai neretai pabrėžiama užrašymu ëa, ëo, oë.

Priebalsės

C žymi garsą k, net prieš e ir i: Celeborn tariamas „Keleborn”.
CH tariama ch (ne č).
DH atitinka skardų anglišką th. Patarimas dar neįgudusiems: liežuvio galiuką laikydami tarp dantų, tarkite z (bet garsas neturi skambėti kaip z).
F tariama f, išskyrus žodžių pabaigą, kur žymi garsą v.
G žymi garsą g. GH Juodojoje Kalboje ir orkų kalbose žymi skardų liežuvio užpakalinį pučiamąjį garsą, kurio santykis g toks kaip dh su d (pvz., ghâsh).
H pavieniui žymi garsą h. Kvenjos derinys HT tariamas cht (Telumehtar).
I sindų kalboje žodžio pradžioje prieš balsę tariama kaip j (Ioreth).
K vartojama ne elfiškuose žodžiuose, žymi k. KH orkų, nūmenoriečių žodžiuose tariama ch. Dvarfų KH žymi aspiruotą k (tariamas šis priebalsis ir h).
L žymi garsą l. Suminkštėja tarp e, i ir priebalsės, arba žodžio gale po e, i. LH žymi redukuotą (voiceless) l. šis archaiškos kvenjos garsas buvo užrašomas HL, bet Trečiajame Amžiuje toks derinys paprastai tartas kaip l.
NG žymi ng , žodžio gale – gomurinį n (tokį kaip lietuvių deriniuose ng, nk).
PH žymi garsą f. Keleto žodžių viduryje – ilgą ff (Ephel).
QU vartojamas užrašyti cw (artimiausias lietuviškas atitikmuo – kv), derinį, dažną kvenjoje.
R visad žymi ryškų r. Orkai ir kai kurie dvarfai vartojo uvuliarinį („paryžietišką”) r. RH žymi redukuotą r. Kvenja jis buvo užrašomas HR. Palygink su L.
S žymi garsą s. SH, sutinkamas vestrone, dvarfų ir orkų kalbose, žymi garsą š.
TH žymi duslų anglišką th. Patarimas dar neįgudusiems: liežuvio galiuką laikydami tarp dantų, tarkite s (bet garsas neturi skambėti kaip s). Dvarfų TH žymi aspiruotą t (tariamas šis priebalsis ir h).
TY lietuviškas atitikmuo galėtų būti tj.
V žymi garsą v.
W žymi anglišką garsą w (abilūpį v). HW yra redukuotas w, kaip anglų white, ištartame šiaurietiškai.
Y kvenjoje žymi garsą j. (Sindų kalboje y žymi balsę). HY santykis su y toks, koks HW – su w. Derinys žymi garsus hj; h kvenjos žodžiuose eht, iht žymi tą patį.
Z žymi garsą z. šio garso nebuvo aprašomo laikotarpio kvenjoje ir sindų kalboje.

Dukart užrašytos priebalsės žymi ilgus („dvigubus”) priebalsius.

Elfiškų žodžių kirčiavimas

Aptariamose elfų kalbose (kvenjoje, sindų) kirčio vieta griežtai apibrėžta. Dviskiemenių žodžių beveik visada kirčiuotas pirmas skiemuo. Ilgesnių žodžių kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo, jei jame yra ilgas balsis, dvibalsis, arba balsis, po kurio eina du ar daugiau priebalsių. Jei priešpaskutiniajame skiemenyje yra trumpas balsis, o po jo – vienas priebalsis (arba nė vieno), kirčiuojamas trečias nuo galo skiemuo. Svarbu: sindų dh, th, ch reiškia vieną priebalsį ir užrašomi vienu ženklu originalia tos kalbos rašyba.

Šiuose pavyzdžiuose kirčiuotas balsis užrašytas pajuodinta ir pabraukta raide: Isildur, Oromë, Eressëa, Fëanor, ancalima, Elentári, Denethor, Periannath, Ecthelion, Pelargir, silivren.

Sulietuvintų vardų ir pavadinimų kirčiavimas

Siūlyčiau sulietuvintus elfiškus (ir visų kitų kalbų) žodžius kirčiuoti tame pačiame skiemenyje, kuriame kirčiuojami jų pirminiai variantai, pagal pirmąją kirčiuotę (kirčio vieta pastovi visuose linksniuose). Kirčiuotas balsis užrašytas pajuodinta ir pabraukta raide: Isilduras, Oromė, Earendilis, Idrilė, Narsilis, Elvinga, Arvena, Elrondas, Galadrielė; silmarilis, elda, kvendė, avaras; hobitas.

Pastabos apie nemodernizuotų Rohano vardų ir vietovardžių tarimą

Rohirų kalbą „Žiedų Valdove” atstoja senoji anglų kalba. Rohirų žodžiams dažniausiai galioja bendrosios taisyklės, tačiau yra išimčių.

Balsės
y tariama kaip sindų y ar vokiečių ü.
ae tariama kaip angliška a žodyje „hat”, arba vokiečių ä.

Dvibalsiai
ea, éa panašūs į ea anglų žodyje „bear”. Susideda iš balsių ae+a.
eo, éo panašus į eo anglų „Theobald”. Susideda iš balsių e+o.

Priebalsės
c dažnai prieš e, i, ae, eo, ea (ir ilgas jų atmainas) tariama kaip č, taip pat ir galūnėje -ic. Kitur tariama k.
cg žymi dž.
f tariama kaip f žodžio pradžioje, gale, kai dviguba, prieš duslius priebalsius; tariama kaip v tarp balsių ar tarp balsio ir skardaus priebalsio.
g žodžio pradžioje tariama kaip g; dažnai prieš e, i, ae, eo, ea (ir ilgas jų atmainas) arba žodžio gale po jų tariama kaip j. Kitur tariama kaip orkų gh.
ng visada tariama ng.
s tariama kaip s žodžio pradžioje, gale, kai dviguba, prieš duslius priebalsius; tariama kaip z tarp balsių ar tarp balsio ir skardaus priebalsio.
sc žymi š.
th tariama kaip duslus anglų th žodžio pradžioje, gale, kai dviguba, prieš duslius priebalsius; tariama kaip skardus anglų th (sindų dh) tarp balsių ar tarp balsio ir skardaus priebalsio.

Modernizuotos formos tariamos tarsi angliški žodžiai. Paprastai tai vietovardžiai (Dunharrow), išskyrus Shadowfax ir Wormtongue.

Paruošė Indraja Rómenwen

Aptarti straipsnį forume

Grįžti prie vertimų

Į pagrindinį puslapį