Pelenai

Ant odos
Žiojasi skylė,
Ir į raudoną žaizdą
Byrėti ima pelenai,
Su vėju
Nuo kamino
Kaip paukščiai atplasnoję;
Tai mes
Į nieką sudegėm,
Be priežiūros
Po krosnim
Palikti.

2006-11-01

Juoda kaip naktis

Aš ieškojau tavęs smėlyje,
bet neradau.
Smulkesnės už šaltmečio sniegą smiltys
skaudžiai žeidė mano nepaeinančias kojas.
Mačiau kriauklę, išmestą jūros.
Paskui tiltą, kurio liko tik poliai,
ilgą išmirkusią žolę,
vaikų pastatytą pilį,
duobę, pilną vandens, tačiau –

Aš ieškojau tavęs ąžuolo drevėje,
bet ten buvo tuščia.
Išpuvusią medžio šerdį suspaudžiau tarp pirštų,
Nulenkiau galvą patikrint šaknų,
o jų ten nebuvo,
tik ola ir balto triušio iškamša,
rodanti kelią į niekur.
Girdėjau, kad gerai įsiklausius
kartais šakos prabyla, tačiau –

Aš ieškojau tavęs scenoje
ir ilgai prašiau, kad išjungtų šviesas,
nes jos spigino ir trukdė
pažiūrėti, gal kartais sėdi partery ant bent balkone.
Atėjus valytoja
bandė viską surinkti
ir iššluoti po cirko likusį talką,
suko ratais aplinkui, stumdama didelę krūvą, tačiau –

Aš ieškojau tavęs elektros stulpuose,
jie gaudė kaip aviliai
be medaus ir be bičių,
iš pilko cemento, aukštesni už dangų.
Po laidais radau prairusią pirštinę ir batą,
Tuomet pagaliau išvydau tave
mojant nuo paties viršaus, tačiau –

Aš ieškojau savęs smėlyje,
bet neradau.

2006 09 17

***

Aš palikau veikiantį
Savo širdies radiją

Todėl
Nusėdo baterijos
Ir jau nebegali atsisėsti

***

Tu svajoji apie šlovę, apie mėlynas
Lankas, kur skrajoji nemari

Tu dainuoji apie kančią, apie gniaužiantį
Saldumą – net ir šito neturi?

Nesvajojus apie šlovę, nedainuoki
Apie raktą palovy

Tu
Nemirėlė
Širdy manoj
Esi

***

Ak ir kodėl
per iškarpytą tylą
skaičiai dyla

sulaukę valandos
savos

Skyla, svyla, sukyla
dainuojančios minutės

be jokios
atvangos

atrodo, lyg į nebūtį
ristųs Sizifo akmuo
tai ir darda
nepamilęs nieko

du pilki
sizifų akmenys