| Įspūdžiai
Tai – pirmasis, animacinis, bandymas ekranizuoti „Žiedų Valdovą“. Į dvi
valandas sutilpo pusė knygos siužeto. Antroji dalis nebuvo nufilmuota. Filmo kūrėjai turėjo sutrumpinti ir perdirbti istoriją. Panašu, kad Piteris Džeksonas kartais naudojosi jų patirtimi, kurdamas savo filmą.
Ralfo Bakšio „Žiedų Valdove“
panaudota įdomi technologija: filmuoti gyvi aktoriai, o scenos rotoskopuotos: spalvintos
bei pridėti piešti elementai. Tai suteikia tikroviškumo – (jei kopija prastoka, neretai atrodo, kad žiūri išblukusį vaidybinį filmą) ir padeda sukurti savitą atmosferą. Ypač įspūdinga scena, kurioje Frodą persekioja Juodieji Raiteliai: perteikta būtent tai, ką mato ant šešėlių pasaulio slenksčio stovintis herojus. Filmo gamtovaizdžiai ramūs, „šiaurietiški“. Veikėjai pavaizduoti gana įdomiai: pavyzdžiui, Aragornas primena Amerikos indėną, Boromiras – vikingą. Muzika sėkmingai padeda kurti santūrią, niūroką atmosferą. Siužetas ir nuotaika ganėtinai panašūs į knygos, kartais netgi labiau, nei vaidybinio filmo. Tačiau jos neskaičiusiems Bakšio „Žiedų Valdovas“ nėra geras būdas susipažinti su Dž. R. R. Tolkino pasauliu. Pasakojimas nepakankamai išsamus istorijos nežinančiam žmogui, o vaizdas nepasižymi detalumu, kuris galėtų atskleisti tai, kas neperteikiama žodžiais. Be to, „Hobitas“ dar gali būti ekranizuojamas tarsi pasaka vaikams, tačiau tai nebetinka psichologiškai ganėtinai „sunkiam“ „Žiedų Valdovui“, ypač, jei tas slogumas perteikiamas įtaigiai ir visai nevaikiškai. Filmas gali būti įdomus knygą skaičiusiems žmonėms – tai pakankamai meniška, savotiška ir užimanti garbingą vietą istorijoje interpretacija. Nebent jums labai nepatinka skraidantys balrogai...
Savo nuomones apie šį filmą galite
pareikšti čia.
Indraja Rómenwen
2003 m. lapkritis |
|
